„Vizionieriai“ – tai žvilgsnis į inovacijas kuriančių žmonių – verslininkų, mokslininkų, atradėjų – gyvenimus. Kiekvieną mėnesį kalbiname du vizionierius ir pasakojame jų unikalias istorijas. Pristatome jų asmenybes, atskleisdami profesijos užkulisius, įžvalgas ir patirtį.
Patys nesame išradimų kūrėjai, tačiau rūpinamės inovacijoms taikomomis mokesčių lengvatomis, todėl kasdien su jais susiduriame. Mus įkvepia šių žmonių asmenybės ir veiklos rezultatai, todėl nusprendėme pasidalinti jų entuziazmu ir motyvacija kurti.
Justas Janauskas: „Siekiant savo vizijos, prireiks šimtus kartų nepasiduoti“
Mano kelią lėmė daugybė aplinkybių, bet lemiamas sprendimas kilo iš siekio suprasti, kaip veikia šis pasaulis. Vaikystėje programų kūrimas man buvo tarsi realybės simuliacija, tačiau pradėjęs verslą supratau, kad technologijos leidžia ne tik simuliuoti realybę – jos padeda kurti pasaulį aplink save. Mūsų įkurtas Vinted – geras to pavyzdys.
Įgyvendinant savo viziją svarbu suprasti, kad kelias bus ilgas ir vingiuotas, ir kad teks susidurti su daug netikėtų sunkumų. Dar svarbiau – tuose momentuose būti kantriems, išmintingai pasirinkti savo reakciją ir niekada nepasiduoti. Išties – siekiant savo vizijos, nepasiduoti prireiks šimtus kartų.
Formuojant asmeninę viziją, kiekvienam tenka atsakyti į sudėtingus klausimus – kokio gyvenimo noriu, kaip įsivaizduoju savo veiklą, santykius ir kaip matau save; kas esu, kuo nesu ir kuo noriu tapti. Tai patys svarbiausi klausimai, ir į juos lengvų ar greitų atsakymų nėra. Vis dėlto, atsakymus į juos turėti būtina – manau, kad nuo jų priklauso žmogaus ateitis ir visas gyvenimas apskritai.
Mane asmeniškai labiausiai įkvepia žmonės, su kuriais praleidžiu daugiausia laiko – šeima, draugai ir kolegos. Taip pat žmonės, kuriuos sutinku. Iš kiekvieno žmogaus ir situacijos galima daug išmokti – skirtingų mąstymo modelių, požiūrio kampų ar skirtingų veiksmų. Nebūtinai tokių, kuriuos norėtum perimti, tačiau jei pastarųjų apraiškas atpažįsti savyje, supranti, kad turi tai paleisti.
Dėl to labiausiai vertinu savybę gerbti kitus žmones. Gerbdami kitus, lengvai priimame faktą, kad visi turi skirtingas patirtis, požiūrio kampus, motyvacijas, vertybių sistemas ir tikslus. Nėra teisingos visų šių kriterijų kombinacijos. Tuomet ateina suvokimas, kad pats esi labai ribotas ir labai daug dalykų yra už mūsų suvokimo ribų. Galbūt paradoksalu, tačiau tai supratus, suvokimo ribos ima augti ir plėstis.
//
Justas Janauskas yra Vinted – vieno iš sėkmingiausių Lietuvos startuolių – bendra-įkūrėjas ir valdybos pirmininkas. Įkurta 2008 m., „Vinted“ tapo keliose pasaulio šalyse veikiančia tarptautine bendrove. 2013-2015 m. laikotarpiu bendrovė pritraukė daugiau kaip 50 mln. Eur užsienio rizikos kapitalo investicijų.
2018-03-29
Rytis Laurinavičius: „Kartais geriau devynis kartus kirpti nei devynis kartus matuoti“
Versle visko nesuplanuosi, bet labai svarbu pajausti, kada gali atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Kaip ir su mūsų startuoliu „Omnisend“ (anksčiau „Soundest“, red. past.) – jei būtume startavę vėliau, mūsų reakcija į rinkos poreikį būtų pavėluota. Kita vertus, labai tikėtina, kad startavę anksčiau nebūtume sugebėję išnaudoti rinkoje pribrendusių galimybių.
Man svarbus suvokimas, kad versle, kaip ir gyvenime, pasitaiko duobėtų atkarpų – ir sėkmės, ir nesėkmės yra natūrali kelio dalis. Jei po kiekvieno bumbtelėjimo jauti skausmą, vadinasi, emociškai esi pernelyg prisirišęs prie rezultato. Geras mokslas brangiai kainuoja, o nesėkmės yra geros pamokos, kurias verta išmokti. Jei kas nors nepavyko, analizuoju, kas buvo padaryta ne taip, ir sekantį kartą stengiuosi padaryti geriau.
Pastebiu, kad žmonės, ketinantys pradėti savo verslą, pernelyg daug svarsto. Abejoju, ar posakis, kad būtina devynis kartus pamatuoti ir tik tuomet kirpti, visada teisingas. Mano nuomone, dažnai geriau devynis kartus kirpti, įgyti patirties, ir tuomet dešimtas mėginimas tikrai bus geras.
Žmogaus smegenys veikia kaip kompiuteris – kad priimtum teisingą sprendimą, reikia kritinės masės duomenų, o jie kaupiami per patirtį. Kuo mažiau esi išbandęs, tuo mažiau reikiamų duomenų turi. Tuomet bandymas racionalizuoti abstrakčias idėjas tėra savęs apgaudinėjimas.
Teorinis pasirengimas irgi svarbus. Tačiau iš savo patirties matau, kad dažnai geriausia išeitis yra tiesiog veikti. Žinoma, veikti galvojant, tačiau kuo greičiau padarysi, tuo greičiau sužinosi, kaip yra iš tiesų – ar teisinga kryptis, ar ją reikia kalibruoti.
Galiausiai, svarbu „džiazuoti“. Kai neprisiriši prie sėkmės ir kai jos siekimas nekelia įtampos, gali atsitraukti, į viską pažiūrėti iš platesnės perspektyvos ir lengviau improvizuoti. Neretai svarbiausi sprendimai gimsta tokiomis džiazo akimirkomis.
//
Rytis Laurinavičius yra technologinius sprendimus elektroninėms parduotuvėms kuriančio startuolio „Omnisend“ bendra-įkūrėjas. Jo vadovaujamas „Omnisend“ yra vienas iš nedaugelio sparčiai augančių ir savo veiklą nuosavomis lėšomis finansuojančių Lietuvos startuolių. Bendrovės apyvarta 2017 m. peržengė 1 mln. Eur ribą.
2018-03-08
Romualda Stragienė: „Organizacija, kaip ir žmogus, turi nuolat atrasti save iš naujo“
Kai prisijungiau prie „BIOK laboratorijos“, kartą prie pietų stalo su įmonės akcininkais iškėlėme viziją – mūsų gaminami produktai turėtų tapti nacionaline vertybe. Jei lietuvaičiai užsieniečiams lauktuvių veža alų ir sūrį, kodėl negalėtų įsidėti „Margaritos“ kremų? Tą pavyko pasiekti, bent iš dalies, nes užsienyje gyvenantys dažnai klausia, ar mūsų produkcijos galima įsigyti svetur. Ir lietuviams nebe gėda naudoti lietuviškos kosmetikos.
Nors ilgalaikė vizija paprastai yra mažai kintanti, kelias iki jos reikalauja daugybės asmeninių ir organizacijos pokyčių. Be to, savęs atradimo tiek asmeninėje, tiek organizacinėje plotmėje. Tikiu šiuo procesu, stengiuosi nuolat plėsti savo suvokimo ribas. Jei atrandu save vienoje srityje, judu pirmyn ir ieškau toliau. Paskutinis virsmas įvyko, kai pradėjau vadovauti „BIOK laboratorijai“ – turėjau atrasti ir suprasti save iš naujo: kokia esu komandai, įmonei ir verslo bendruomenei.
Kita vertus, man visada svarbus balansas. Kalbant apie asmenines paieškas – svarbu jose neužsibūti, kad nenutiktų kaip senoje geroje frazėje – „analysis paralysis“. O taip pasitaiko – žmogus kartais taip kapstosi savyje, kad tampa neveiklus, iššvaisto laiką, kuris yra viena iš svarbiausių vertybių, nes yra ribotas. Lyderystė – tai reiškia veikti, o ne būti.
Be to, balanso paieškos padeda suderinti savo prigimtį su profesine veikla. Karjeros pradžioje nekėliau išankstinio tikslo, kur ir kaip noriu dirbti, o ir profesiją rinkausi iš pažiūros keistai – atmetimo būdu. Neturėjau aiškaus karjeros plano, bet intuityviai pasukau į rinkodarą, toje srityje užaugau, o direktorės kėdėje vėl jaučiuosi kaip antrame kurse – pirmų metų egzaminus jau išlaikiau.
Kai išpildai svajonę, norisi naujos – kaip vaikui. Šiandien mūsų vizija yra tapti tarptautine įmone. Ji taip pat verčia keistis, atrasti save iš naujo, tačiau svarbiausia – įkvepia, nes pamažu tampa tikrove.
//
Romualda Stragienė yra inovatyvius kosmetikos produktus kuriančios Lietuvos bendrovės „BIOK laboratorija“ direktorė. 2015 m. pelnė Metų marketingo vadovės titulą, kurį skyrė Lietuvos marketingo asociacija. Dėsto paskaitas Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.
2018-02-13
Paulius Insoda: "Svetimas receptas į sėkmę neveda"
„Visi turi tas pačias aplinkybes, tiktai vieni daro, kiti ne. Pamenu posakį – skirtumas tarp sėkmingų ir nesėkmingų tik tas, kad vieni pasiduoda greičiau. Kiekviena nesėkmė yra gera mokykla – jei išmoksti pamokas, kitą kartą darysi geriau. Bet jeigu nusivili, pasiduodi, rankas nuleidi – viskas. Tada gaunasi taip, kad turėjai geras pamokas, gavai daug žinių, bet jų nenaudoji. Aišku, prie viso to reikia sveikos nuovokos, balanso, sistemingumo.
Asmeniškai neturėjau plano tapti įmonės vadovu. Visada mėgdavau pilkojo kardinolo rolę – suburti žmones, juos uždegti, įkvėpti, įgalinti, apsaugoti ir padėti procese. Kai žaisdavau krepšinį, smagiausia būdavo patyliukais perimti kamuolį ir perduoti jį kažkam, kad įmestų. Aišku, kai pats įmeti, ir pagiria – irgi smagu, bet tai nebuvo tai, kas mane uždega.
Dėl to žodis „vadovas“ man ne prie širdies. Man artimesnė lyderystė – gebėjimas suvienyti, suburti, įgalinti ir įkvėpti. Net jei tai ir vyksta natūraliai, reikia nuolat ugdyti lyderio savybes tiek savyje, tiek aplinkiniuose. O sėkmė ateis pati.
Keistokai skamba, kai girdžiu žmones kalbant – „kaip čia padaryti, kad pavyktų“. Gali rasti svetimą receptą, bet niekada neturėsi tų pačių ingredientų. O sekdamas svetimu receptu ir darbą blogai darysi, ir laimingas nebūsi.
Svarbiausia, kad žmogus darytų tai, kas atitinka jo prigimtį, pašaukimą – tai, kas gaunasi natūraliai, be didesnių pastangų. Priemonės – vizija, taktika ir strategija – irgi labai svarbu, bet tai seka po pašaukimo“.
//
Paulius Insoda yra programinės įrangos kūrimo bendrovės „NFQ Technologies“ vadovas, vienas iš e-komercijos Lietuvoje krikštatėvių, automobilių sporto entuziastas.
2018-01-30
Prof. Arminas Ragauskas: "Inovacija nėra naujovė. Tai tik objektyviai geresnis sprendimas"
Mąstymas, jog inovacijos gimsta iš idėjos, yra iliuzinis. Vien tik idėjos pagrindu sukurti labai pelningą verslą pavyksta vos 2-3 procentams inovacijų kūrėjų. Visi kiti sėkmingi verslai gimsta ne iš idėjų, o iš aplinkos pokyčių stebėjimo.
Aplinka yra dinamiška, o ekonomika yra kunkuliuojanti dinaminė sistema, joje nuolat kas nors kinta. Būtent tokiomis akimirkomis ir gimsta inovacijos – žinoma, jei kas nors laiku pastebi pokytį ir geba juo pasinaudoti.
Todėl sakyti, kad inovacija yra naujovė, yra klaidinga. Inovacija reiškia objektyviai geresnį sprendimą, lyginant su ankstesniais. Ji gimsta pastebėjus pokytį ir juo pasinaudojus.
Tam, kad pastebėtum pokytį, privalai „treniruoti akį“. Paprastai žmogus nėra įgudęs tai daryti. Galima išvesti paralelę su menu – jame didžiausia vertybė yra per metų metus išugdomas subjektyvumas. Lygiai taip ir versle galima išsiugdyti subjektyvų gebėjimą pastebėti. Tiesa, tam turi būti motyvacija, o motyvacijai yra svarbus nuotykio skonis.
Ir moksle, ir versle yra didelė nuotykio tikimybė, o atradimo džiaugsmas yra nepakartojama patirtis. Jei sukuri prietaisą, kuris gali prikelti žmogų iš komos, aplanko jausmas, jog padarei kažką iš esmės gero. Tam tikra prasme prisilieti prie žmogaus stebuklo. Kaip daug ką išbandęs mokslininkas galiu pasakyti – jei gali padaryti gerą darbą, kodėl gi jo nepadarius?
Tokie sprendimai gimsta esant mokslo ir verslo sinergijai. Jos pasiekti nelengva, netgi – labai sunku. Tarp neapibrėžtoje aplinkoje veikiančio mokslo ir apibrėžtumo siekiančio verslo yra bedugnė, kurią galime peržengti tik sukurdami abipusę trauką. Ir čia mums prireikia gebėjimo kalbėtis, dar svarbiau – susikalbėti ir susitarti.
//
Profesorius Arminas Ragauskas yra KTU Sveikatos telematikos instituto steigėjas ir vadovas, išradėjas, tarptautinių mokslinių projektų iniciatorius, mokslo asociacijų narys, vienas iš neurodiagnostinės įrangos bendrovės „Vittamed“, kuri 2017 m. pritraukė 10 mln. USD rizikos kapitalo investiciją, įkūrėjų. 2016 m. nominuotas Europos metų išradėjų apdovanojimui, 2017 m. JAV Neurochirurgų Kongreso apdovanotas medicinos „Oskaru“ už geriausią metų mokslinį straipsnį.
2018-01-30
Andrius Rupšys: „Svarbu sukurti vertę, kuri kitam žmogui didesnė nei tau pačiam“
„Verslas buvo mano svajonė – tokį norą turėjau visada. Mane įkvėpė tėtis, kuris anksti pradėjo steigti verslus. Visuomet turėjau galimybę ateiti į jo biurą, pabūti, pasiklausyti. Iki šiol pamenu, kai vieną dieną man, keturiolikmečiui, jis pasiūlė susipažinti su finansinėmis ataskaitomis – tada pradėjo formuotis supratimas, kas yra verslas, ir kaip jis veikia. Vėliau buvo daugiau situacijų, kurios žadino verslumą. Viena pirmųjų – kai mokykloje klasiokas pasisiūlė nupirkti mano paties sukonstruotą žaislą. Visai neplanavau jo pardavinėti – pasigaminau vedamas smalsumo.
Visa tai buvo lyg žaidimas. Bet dabar suprantu, kad man tai buvo pirmosios verslo pamokos. Ėmiau suvokti, kas yra vertė, kaip ji kuriama, kokį poreikį ji išpildo. Tuo metu sąmoningai to nesupratau – tiesiog dariau iš susidomėjimo, žingeidumo. Todėl teisingai sakė Steve’as Jobs’as, kad sunku suprasti prasmę, kai žiūri į priekį. Bet jei pažvelgi atgal, taškai susidėlioja. Taip ir mano atveju – „Ruptelos“ veikla dabar yra tiesiogiai susijusi su tuo, ką pradėjau daryti dar vaikystėje.
Mąstant teoriškai, kurti verslą galbūt gali daugelis – tam reikia atskleisti reikiamas asmenines savybes. Kur kas svarbesnis klausimas – atsakyti sau, ar to tikrai reikia, ar tai atitinka mano prigimtį. Nes verslas nėra paremtas vien tik taisykle „pigiai perku, brangiai parduodu“. Verslas, pirmiausia, yra apie tai, kaip sukurti vertę, kuri kitam yra didesnė nei tau pačiam.
Dėl to sunkiausios situacijos, kai atiduodi daug jėgų, pastangų ir energijos sukurti tą vertę, tačiau vėliau pastebi, kad nepavyko išpildyti lūkesčio; kai klausydamasis kliento objektyviai suvoki, kad buvo galima padaryti daugiau. Tačiau tokiais atvejais klientams esu dėkingas, nes žinau, kad jiems rūpi, ir jie tiki, jog mes galime padaryti geriau. Toks klientų požiūris yra didžiulė vertybė.
Kalbant apskritai, vertės kūrimas man turi didelę prasmę. Džiaugiuosi, kad „Rupteloje“ vystome technologijas, kurios padeda taupyti laiką, pinigus, resursus. Galbūt pomidorai prekybos centrą pasieks greičiau, gal kuro bus mažiau iššvaistyta, gal planeta bus žalesnė. Kai imame skaičiuoti, tai įtaka gana didelė. Taip, tai neišspręs pasaulio taikos klausimo, tačiau kiekvienas veikiame savo galimybių ribose. Turiu savo misiją ir kurdamas technologijas stengiuosi prisidėti prie geresnio pasaulio. Jei galiu nors ir nedaug padaryti – kad ir mikroschemą įdėti į technologiją, kuri išsaugos žmonių gyvybes – man tai prasminga“.
//
Andrius Rupšys įkūrė ir vadovauja transporto stebėjimo ir kontrolės sistemas kuriančiai įmonei „Ruptela“, kuri net tris metus iš eilės – nuo 2013 iki 2015 m. pateko į sparčiausiai augančių įmonių Vidurio Europos regione reitingą „CE Technology Fast 50“. „Ruptela“ pripažinta „Geidžiamiausiu darbdaviu 2017“ smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje.
2018-01-29
Prof. Tomas Krilavičius: "Nuoširdumas už kompetencijas ne mažiau svarbus"
„Kiek pamenu, dar mokykloje turėjau viziją tapti mokslininku. Tiksliai nežinojau, ką reiškia juo būti ar kur noriu dirbti, bet viduje visada turėjau žingeidumą, norą pažinti dalykų esmę. Pamenu, mano doktorantūros Nyderlanduose profesorius Ed Brinksma pasakojo, kaip jis atėjo į mokslinį kelią. Jam viskas buvo įdomu, viską tyrinėjo, į viską gilinosi. Po to mokykloje bandydavo papasakoti – apie šviesos greitį ir kitus dalykus. Panašiai ir man – atrodo, kad viskas įdomu. Kaip mažam vaikui. Ir tas, matyt, išliks visą gyvenimą. Tik laiko viskam neužtenka.
Smagiausia, kai mokslines žinias galiu pritaikyti praktiškai, kai matau, kad yra kažkoks rezultatas, kai galima jas realiai panaudoti gyvenime. Dėl to viena koja esu versle – jaučiu prasmę, kai galiu žinias perduoti žmonėms. Čia turbūt tokia mokslininko priedermė – perduoti tai, ką pats supratai, sužinojai. Bent aš taip matau.
Kartais pamąstau, kad mokslininkas visuomenę gali labiau paveikti ne tiek per tyrimus ir eksperimentus, o per studentų bendruomenę. Tyrimų atveju daug neaiškumų – pavyks ar nepavyks. Darbe su studentais viskas kitaip – juos vienaip ar kitaip per save perleidi, ir jei sugebėsi perteikti kažką prasmingo, jie tai išsineš, net nebūtinai iš to, ką dėstai.
Manau, kad svarbiausia mokytis nuoširdumo ir bendravimo su žmonėmis. Kompetencijos, gebėjimai, pasiekimai suveikia tik paskui. Gali būti bet koks genijus, bet jei su tavim neįmanoma susikalbėti, kas iš tų kompetencijų ir gebėjimų?“
//
Tomas Krilavičius yra Baltijos pažangių technologijų instituto mokslo projektų vadovas, VDU Informatikos fakulteto profesorius, „TokenMill“ bendraįkūrėjas, dirbtinio intelekto ekspertas ir entuziastas.
2018-01-29
Agnė Vaitkevičienė: „Sėkmingos veiklos pagrindas – žinios“
„Biotechnologijų versle atsidūriau gana netikėtai. Tai nebuvo sritis, kuria domėjausi nuo mažumės. Buvau linkusi į meninius dalykus – muziką, kūrybą. Tačiau visada jaučiau stiprų norą padėti kitiems. Kai paskutinėse klasėse susipažinau su mokslininku, kuris papasakojo apie kamienines ląsteles, kaipmat susidomėjau – supratau, kokį potencialą biotechnologijos turi sprendžiant žmonių sveikatos problemas.
Vėliau greitai suvokiau, kad noras padėti yra tik pirmas žingsnis, ir jo nepakanka. Tam, kad tikrai padėtum, turi žinoti, kaip tai padaryti, o tam reikalingos žinios – jos yra bet kokios sėkmingos veiklos pagrindas. Todėl man, kaip vadovei, svarbu ne tik vadybiniai gebėjimai, bet stiprus know-how – tai padeda kurti vertę ir vesti verslą į priekį. Džiaugiuosi, kad tokią tendenciją galima įžvelgti nūdienos versle, ypač globaliu mastu – lemiamą vaidmenį įgyja ne vidiniai susitarimai, o gebėjimas sukurti, atviras siekis dalintis, bendrauti ir padėti vienas kitam.
Kurti verslą pradėjau vedina dar vienos paskatos – patriotizmo. Pačiai teko mokytis ir gyventi užsienyje, tačiau niekuomet nenorėjau išvažiuoti ir likti svetur – visada norėjau grįžti. Tuo metu Lietuvoje buvo gana didelė spraga – pažangios terapijos verslo niekas nevystė. Tada jau turėjau pakankamą žinių bagažą ir pamaniau – kam laukti, kol pradės daryti užsienio kompanijos, kodėl nepamėginus patiems? Taip atsirado „Froceth“, kurią įkūrėme su partneriais.
Žiniomis ir inovacijomis grįstame versle labai svarbus gebėjimas įžvelgti sprendimo pritaikomumą. Dažniausiai gilinamasi į tai, kaip sukurti kažką naujo, o ne į tai, kaip sprendimas bus pritaikomas realiame gyvenime. Reikalingas protingas balansas, o jam pasiekti taip pat būtinos žinios – ne tik mokslinės, bet ir praktinės. Dar gi, inovatyvumas ir lankstumas – gebėjimas atsitraukti, kai reikia, ir pasiryžimas veikti išnaudojant stipriąsias puses.
Nesureikšminu fakto, kad esu moteris versle. Šiandien tūkstančiai moterų dirba vadovaujamą darbą, ir tai nieko nestebina. Nuo pat veiklos pradžios mums kur kas svarbiau buvo dinamiškumas ir pasiskirstymas pagal veiklos bei kompetencijų sritis – kiekvienas daro tai, kas geriausiai atitinka jo asmeninę prigimtį. Taip dirbame iki šiol.
//
Agnė Vaitkevičienė yra biotechnologijų įmonės „Froceth“, kuri vienintelė Baltijos šalyse kuria personalizuotus pažangios terapijos sprendimus, bendraįkūrėja ir vadovė. Bendrovės kuriami preparatai padeda sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.
2018-01-12
